Petrai, tu buvai žmogus, prie kurio visada norėjosi sugrįžti. Ramus, nuoširdus ir šiltas. Net paprasčiausi pokalbiai su tavimi likdavo atmintyje ilgam. Tu mokėjai išklausyti, patarti ir savo šypsena nuraminti net sunkiausią dieną. Tavo rankos visada buvo užimtos darbu, bet širdyje niekada netrūko vietos šeimai ir artimiesiems. Tu išmokei mus, kad svarbiausia gyvenime yra būti geru žmogumi. Nors tavęs nebėra nuo 2002-ųjų, tavo gerumas, juokas ir prisiminimai gyvena kartu su mumis kiekvieną dieną. Ir turbūt dar ilgai gyvens. Žmonės išeina, bet meilė kažkaip pasilieka. Keistas dalykas tas gyvenimas.